Pirties mėgėjai teigia, kad apsilankius pirtyje užplūsta jėgos, atsiranda žvalumo pojūtis, stiprėja imunitetas, prašviesėja protas, pagražėja oda, atsiranda daugiau pasitikėjimo savimi.
Senolių išmintis byloja: pirtis geriau nei sotūs pietūs. Nenuostabu, juk pirtis nuo seno laikoma ne tik higienos ritualu, bet ir grožio bei sveikatos terapija, gydomąja ir profilaktine priemone nuo įvairių negalavimų. Gydomasis pirties poveikis organizmui pasireiškia paspartėjusia kraujotaka ir suaktyvėjusiais rūgimo procesais. Kraujyje padaugėja hemoglobino ir eritrocitų, suaktyvėja medžiagų apykaita. Per odą ir plaučius šalinami šalutiniai medžiagų apykaitos produktai, kurie atsiranda vykstant rūgimui. Pirtis taip pat stimuliuoja baltymų apykaitą, padeda organizmui geriau įsisavinti baltymus, riebalus, angliavandenius, mineralines medžiagas ir šalinti toksinus. Karštas pirties oras padeda treniruoti kvėpavimą – būnant pirtyje jis pagreitėja, įkvėpimai tampa gilesni. Karštis ir drėgmė raumenims suteikia elastingumo, sąnarių paslankumo. Pirties malonumai padeda pabėgti nuo pasikartojančio nuovargio, o pėrimasis teigiamai veikia nervų sistemą, atramos ir judėjimo aparatą, leidžia greičiau atsigauti po fizinių krūvių ir atsikratyti antsvorio.
.
